Prieš kelias dienas „Ilgojoje pertraukoje“ minėjau, kad 2001–2002 m. Vilniaus „Lietuvos Rytas“ manęs nepaliko abejingo, todėl nusprendžiau pasidalyti mintimis apie tai, kaip ši komanda atrodytų mūsų dienomis.nnPer 2001–2002 m. LKL reguliarųjį sezoną „Lietuvos Rytas“ patyrė vos vieną pralaimėjimą per 32 susitikimus, o tai įvyko jau po to, kai komanda buvo užsitikrinusi pirmąją vietą turnyrinėje lentelėje.
Nors prarado Robertą Javtoką kovos dėl titulų metu, vilniečiai triumfavo LKL finalo serijoje prieš „Žalgirį“ ir iškovojo NEBL čempiono titulą. Saportos taurėje jie pralaimėjo tik du susitikimus iš keturiolikos, tačiau sustojo ketvirtfinalyje prieš Jeruzalės „Hapoel“.nn2005 m. ir 2009 m. laikomi „Ryto“ aukso metais dėl Europos taurės laimėjimų, tačiau 2001–2002 m. sezono komanda nėra taip dažnai minimi. Tai buvo vieni lietuviškiausi LKL čempionai, turėję sezone tik vieną legionierių – Walshą Jordaną, ir tai buvo komandos vyriausias žaidėjas, turėjęs 29 metus, o komandos amžiaus vidurkis siekė 23,5 metų.nnNors šiandien sudaryti panašią komandą Lietuvoje būtų sudėtinga dėl NCAA galimybių ir besikeičiančių laikų, įdomu įsivaizduoti, kaip atrodytų tokia komanda.
Galima įsivaizduoti jauną lietuvių komandą, kurioje būtų 12 talentingų žaidėjų be legionierių, kaip tai buvo anuomet.nnŠiandienos jaunų talentų amžiaus vidurkis būtų apie 22,2 metų, ir jie galėtų sudaryti konkurencingą ketvertą LKL lygoje. Tai būtų ne tik įdomu stebėti, bet ir suteiktų vilties, kad Lietuvos krepšinis gali tęsti savo tradicijas, auginant savo žvaigždes.
